58. Capudannu - 59. U prestitu - Vernacolo Calabrese - UNREGISTERED VERSION

Vai ai contenuti

Menu principale:

58. Capudannu - 59. U prestitu

Poesie Parte Seconda

Capudannu

Chist’annu comu l’atri s’indiju
e comu tutti, u currijavi puru jo.
Chi costumanza strana, na capisciu;
penzandu, di nte panni mi ndi nesciu.
Cu bumbi e tric-trac u sparamu
di spumanti e allegria ndi briacamu!
Vavattindi grandissimu cornutu
era megghju pennommu eri venutu!
Tu ndi portasti sulu tanti guai
vavattindi, e beni nummu ndai.
…………………………………
Pecchì u tratti mali, povaredu,
fu nta chist’annu chi vincisti nu vitedu.
Si beni mi ricordu, avisti puru
sordi sicuri, cu postu di lavuru.
E mancu da saluti hai u ti lamenti
ca fusti sanu , no n’accusasti nenti.
Ti pari tantu pocu quantu avisti,
chi pe aviri ancora, tantu nzisti?
Magari dintra i tia ti po bastari,
ma comu fannu l’atri, l’hai di curriari.
………………………………………
A natura cu tia no fu benigna,
a mala sorti ti pignau cu na tinagna,
hai tutti li ragiuni mu voi curriari
no nci fu jornu chi ti dassau stari.
………………………………….
Na sula cosa u ndi venaria a menti:
puru chist’annu passau comu nenti!
E si ndi pari pocu e curtu n’annu
ndi ritrovamu i ncodu n’atru affannu.

U Prestitu

Mi prudinu i vrazza e puru i mani
u scura prestu, u veni podomani,
quando Peppineda cu Rosina,
prima pemmu fazzu na gesina,
mi ridannu quantu m’è dovutu
ca u sannu tutttu, anzi è risaputu.
Mi li cacciai di la vucca mia
e nci li dezi, si puru pocu avia,
subba a parola, comu si cumbeni
tra brava genti e perzuni perbeni.
Vinni l’ura, no vogghju pemmu aspettu,
l’aviti i fari prestu, siti genti di rispettu!
Passaru du simani, m’aviti i dari tuttu
non fatimi arraggiari, o mi fazzu bruttu!
Renditimilli vui, mandatili chi mariti
basta u mi portati, fati comu voliti.
Senza u vu ripetu, chidu ch’è mio u vogghju:
menzu chilu i sali e nu litru e menzu d’ogghju.

 
Torna ai contenuti | Torna al menu